Panevėžio fotografijos galerijoje – Indijos fotografo paroda „Himalajų nuotaikos“
Balandžio 3 d. 17 val. Panevėžio fotografijos galerijoje atidaroma Indijos menininko Tribhuvan Kumar Deo fotografijų paroda „Himalajų nuotaikos“. Autorius atvyko į Lietuvą dalyvauti parodos atidaryme.
Himalajai – aukščiausia mūsų planetoje kalnų sistema, besidriekianti net kelių valstybių teritorijomis – retą kurį galėtų palikti abejingą. Tribhuvan Kumar Deo fotografijos ne tik parodo šių didingų kalnų vaizdus, bet svarbiausia, sukuria itin gyvą emocinį ryšį.
„Kiekviena fotografija – tai vis naujas pasakojimas, atveriantis kitą, ypač subtiliai išjaustų nuotaikų spektro dalį. Kas tai bebūtų – neaprėpiama didybe persmelkti toliai, milžiniškuose slėniuose įsikūrusios, it deimantų kruopelės spindinčios gyvenvietės, žmonių portretai, tikėjimo pilnatvę ir dieviškos viršenybės buvimą liudijančios šventyklos, dūlantys šlaitai ar lediniu šalčiu alsuojančios viršukalnės, aukso dulkėmis ant uolų besileidžianti saulės šviesa ar ultramarino mėliu nuspalvintos papėdės, – visa tai yra Himalajų nuotaikos“, – teigia Fotografijos galerijos vedėjas, parodos kuratorius Sigitas Laurinavičius.
Kaip pastebi parodos katalogo įvadinio straipsnio autorius Suman Kumar Singh, įkvepiančių Tribhuvano Kumaro Deo nuotraukų esmę sudaro kultūrinės medžiagos tyrinėjimai. Himalajų kraštas, ypač Lehas, Ladakas ir Lahaulio Spyčio slėnis, tarsi kokia šalčio dykuma Indijoje, fotografijai atveria platų ir be galo gyvą vaizdų spektrą, kuris iš fotografo vienodai pareikalauja puikių įgūdžių, technikos bei išlavinto estetikos pojūčio.
Be abejo, profesinį meistriškumą parodos autorius išsiugdė fotografuodamas jau daugiau negu tris dešimtmečius. Šiuo požiūriu meno istorijos tyrinėtojas Rajesh Kumar Singh jį lygina su Nikolajumi Rerichu, teigdamas, kad galbūt Tribhuvan Kumar Deo yra vienintelis kitas menininkas Indijoje, tiek laiko praleidęs kurdamas Himalajuose.
Tyrinėti kalnus ir eksperimentuoti su fotoaparatu Tribhuvan Kumar Deo pradėjo dar bebaigdamas studijas Patnos dailės ir amatų kolegijoje Indijoje. Vėliau, anot Sumano Kumaro Singho, tai peraugo tiesiog į dievišką ryšį su Himalajų kraštu, o jo kūryboje pulsuojanti medžiagiškumo linija tiesiog išnyko, išryškindama nepaliestų, didingų kalnų esybę, kuri įkvepia žmones pažinti ir dar labiau gerbti supančios gamtos tyrumą.
Tribhuvan Kumar Deo kūryba, kaip ir visas gyvenimas, yra skirtas vieninteliam tikslui. Jis niekada nebuvo „drausmingas“ nei kaip studentas, nei kaip akademinį išsilavinimą įgijęs menininkas, ir nuo pat studijų laikų garsėjo kaip aistringas keliautojas. Ką tik baigęs mokslus, jis įkūrė stovyklą Manalyje, Himalajuose, ir išbuvo ten ištisus trejus metus.
Vėliau, grįžęs į Delį ir įsikūręs sostinėje, fotografas niekada negalėjo atitolti nuo kalnų ilgiau nei mėnesį – nuolat grįždavo į Himalajus, kasmet po kelis kartus. Ir visada – motociklu, niekaip kitaip.
Paroda Fotografijos galerijoje veiks iki gegužės 5 dienos.
Panevėžio miesto dailės galerijos inf.
***
Tribhuvan Kumar Deo nuotr.
Spyčio slėnis, Himačal Pradešas.