KategorijaStraipsniai

Visų pirma, nesu didelis muziejų tvarkymo specialistas, tad šios neprofesionalios pastabos – tik asmeniniai pasistebėjimai. Juolab, kad šįkart ir rašysiu apie muziejų, kurį gerai pažįstu asmeniškai. Tai – Vilkijoje esantis brolių Juškų etnokultūrinis muziejus, įrengtas trijų šimtmečių senumo troboje, kurios sienos regėjo ir garsųjį tautosakos rinkėją Antaną Jušką. Brolių Juškų prieš pusantro šimtmečio rinkti bei

Šią savaitę pasauliniame meno forume Dubajuje prisistatymą rengia lietuvių menininkai – unikalaus projekto „Pelkių mokykla“ kuratoriai, Masačusetso technologijos instituto (MIT) tyrėjai ir Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) vizituojantys profesoriai Nomeda ir Gediminas Urbonai. Pasaulinis meno forumas – svarbiausias menui skirtas renginys visuose Artimuosiuose Rytuose, Šiaurės Afrikoje ir Pietų Azijoje. Pasauliniame meno forume Dubajuje kovo 20-21 d.

Aldonos Ruseckaitės biografinis romanas apie Salomėjos Nėries paskutinius 5-ius gyvenimo metus (1940–45) PADAI PILNI VINIŲ pristatytas I.Kanto viešojoje bibliotekoje Maironis, Žemaitė, Mačernis ir štai dabar SALOMĖJA NĖRIS apsigyvena Aldonos Ruseckaitės interpretacijų pasaulyje. Aldona R. daugelį metų vadovavo Maironio literatūros muziejui, tik prieš kelias savaites baigė savo kadenciją, todėl rašytojų rankraščiai, asmeninė korespondencija, dokumentai yra jos

Tęsdami mūsų virtualią kelionę po menininkų studijas šį kartą išsukime iš įprasto kelio. Fotomenininkė Greta Skaraitienė kaip ir visi šiuolaikiniai fotografai neturi tradiciškai įsivaizduojamos foto laboratorijos. Jos dirbtuvė yra ten, kur tuo metu yra ji pati su savo fotoaparatais ir kompiuteriu. Teatre, mados šventėje, galerijoje, prezidentūroje ar miške. Stebiu ją seniai. Smulkaus sudėjimo šviesiaplaukė moteris

Įvairiose Lietuvos bei užsienio parodose bei pleneruose pristatytą Erikos Petunovienės – Aytės kūrybą galima priskirti abstrakčiojo ekspresionizmo ir arbstrakčiojo simbolizmo srovėms. Psichologai teigia, kad žmogaus protą labiausiai pozityviai nuteikia ryškios spalvos ir detalių gausa, simbolizuojanti perteklių – todėl mes taip džiaugiamės matydami žėrinčius fejerverkus, desertų pabarstukus ar blizgančius konfeti. Tačiau dažniausiai meniniai sprendimai, atliepiantys tokį

Tęsiame kelionę po menininkų dirbtuves. Praveriame duris į tylą, kurioje juos užvaldo susikaupimas, čia mąstoma, čia vyksta tikras meninis tyrimas, neretai, siekiant tobulybės lyg ietys susikryžiuoja mintys, apninka abejonės apie meno mistifikaciją. Šiose celėse, palaimingoje vienumoje formuojasi talentas, menininkų charakterį – grūdina gyvenimo verpetai. Lilija Valatkienė Ugnės Žilytės studija labai aukštai. Penktajame namo aukšte, o

/prie arbatos su Deiviu Slavinsku / …apie meno kalbą „Mes kalbame žodžiais, kurie tampa tiltais tarp mūsų sielų ir išorinio pasaulio. Savo jausmus, mintis vieni kitiems perteikiame šiais žodžiais. Kūryba taip pat yra savotiška kalba, kuria menininkas žiūrovams ar klausytojams perteikia savo jausmus ir mintis,“− jaukų pašnekesį Kauno dramos teatro kavinukėje pradeda Deivis Slavinskas. Čia

Kaunas. Žiemiškosios dvasios apimta garsioji Laisvės alėja su kažkur skubančiais praeiviais ir ne visai tinkamai veikiančia navigacija, matyt, pabijojusia parodyti atsakymą į vieno sutikto smalsaus vyriškio klausimą: „Ar tikite pomirtiniu gyvenimu?“ Istorikė Rūta Paitian Na, bet šįsyk ne apie XXI-ojo amžiaus misionierius, reziduojančius laikinojoje sostinėje, o apie kitus du šio miesto kūrybiškus asmenis, atstovaujančius dvi

Dailininkų dirbtuvės neretai primena muziejus, tačiau patekti į jų šventoves kiekvienam norinčiam praktiškai neįmanoma. Mūsų portalo skaitytojams kiekvieną mėnesį suteikiama unikali galimybė virtualiai pabuvoti privačiose menininkų dirbtuvėse, pasikalbėti su jais ir pamatyti kaip kuriami tapybos, grafikos, tekstilės kūriniai. Šiandien svečiuojamės vieno garsiausio Žemaitijos ir Lietuvos skulptoriaus Romualdo Inčirausko studijoje Telšiuose. Dirbtuvėje Skulptoriaus Romualdo Inčirausko dirbtuvė

Baltas Kambarysmedžiaga Filmai, kaip nė viena meno forma, gali persmelkti emocijas irgiliai nusileisti į mūsų dvasios sutemas.  Ingmaras Bergmanas Švedų kinas jau „didžiojo nebylio“ laikais buvo garsus ir žinomas visame pasaulyje, tačiau ypatingai švedų kinematografą išgarsino prozininkas, dramaturgas, filmų scenarijų autorius, teatro ir kino režisierius Ingmaras Bergmanas (1918–2007). Kine jis debiutavo 1944 m. scenarijumi Alfo